Pokalbis tarp dviejų nepažįstamų žmonių  sudėtingas veiksmas reikalaujantis abiejų pusių pastangų ir įgūdžių. Gali prireikti net kelių išsamių pokalbių, kad vieni kitus išgirstų ir suprastų. Tokios pat problemos kyla ir kalbant architektui su klientu ir klientui su architektu. Ar visada mane išgirsta? Ar supranta? Ar aš girdžiu savo pašnekovą?  Ar suprantu jo poreikius? Ar jis supranta pastebėjimus? Ir tai tik dalis keliamų klausimų vieni kitiems.

Šitą frazę pasiskolinau iš knygos apie auklėjimą A. Faber ir E. Mazlish „Kaip kalbėti, kad vaikai klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“. Nuostabi knyga, ne kartą padėjusi susikalbėti su vaikais, tad pabandžiau iškelti šį klausimą pokalbiui tarp skirtingų nepažįstamų žmonių, kurie privalo per trumpą laiką labai gerai pažinti vienas kitą, atskleisti savo gyvenimo būdą, įpročius, savo svajones ir ateities planus. Juk nedaugelis esame tokie atviri, kad iš karto galėtumėme kalbėti lengvai apie jausmus ir svajones.

Kam to reikia? Sausas, trumpas pokalbis su architektu neatneš norimo rezultato. Gausite sumestą standartinį projektą, tinkantį bet kam ir tuo pačiu niekam. Žinoma, tokie projektiniai pasiūlymai jūsų netenkins ir pradėsite ieškoti kito architekto, kuris pajaus, atras tai ko jums reikia ir ko jūs pats dar tiksliai nežinote.

Taigi atvirumas pirma sąlyga į sėkmingą bendradarbiavimą. Pirmasis išsamus pokalbis neturėtų vykti prie darbo stalo braižant sienas, kambarius ir jau sakant ko jūs norite ir kokį namą įsivaizduojate. Dažnai ateinantis jau turi šį tą numatęs internete ir atsineša planus panašių namų, ko norėtų. Imtis iškart projektuoti būtų skuboti sprendimai ir jie dažnai nepasiteisina, o eigoje bendradarbiaujant viskas keičiasi kartais iš pagrindų, tad siekiant taupyti laiką, mano nuomone, reikia pradėti iš toliau.

Pokalbis jūsų dabartiniuose namuose, prie puodelio kavos. Pokalbis apie save, dviejų nepažįstamųjų (dažniau trijų, nes žmonės pradeda planuoti statyti namus, kai jų gyvenime atsiranda antra pusė). Susipažinimo pokalbis, jums sužinoti apie architektą, o architektui apie jus. Kas jūs esate, ką veikiate, ką dirbate, ko siekiate, kaip leidžiate laisvalaikį, apie kokį laisvalaikį svajojate? Kokia dabartinė jūsų šeima, kokie bendri sutuoktinių pomėgiai, o kokie labai skirtingi? Kokie ateities planai, kiek vaikų turite, o kiek svajojate turėti? Kaip svajojate gyventi po 5, 10, 20 metų?

Manote sunkūs klausimai? Nėra taip lengva iš karto atsakyti? Reikia pagalvoti? Tiesa. Tad iki keliaujant pas architektą, reikia gerai pasvajoti. Dažnai kažką keisti gyvenime labai gąsdinanti mintis, ir jei dar rutina ir aplinka pakenčiama, taip ir nustumiama mintis apie pokyčius. Dažnai gąsdina pokyčių mastas, kyla klausimai apie finansinius pajėgumus, laiko ir žinių bagažą, ir tada supranti, kad neturi nei pinigų, nei laiko viską pradėti, todėl neturi ir noro.

Bet jei gyventi savame name kažkada buvo tavo svajonė, tad po truputi pradėjus svajoti  vienam, be išankstinių nuostatų, svajonės pradeda „kabinti“, vis nori dar ir dar. O tada ir baimės dingsta, ir jau dalintis noras atsiranda. Tad jei turėsime svajonių ir atsiras norinčių klausyti, bei galinčių padėti.

Dažniausiai tik iš patirties žinome kas mums patinka, ar nepatinka. Ko tikrai nenorėtumėme naujuose namuose visada pasako esami namai. Kas kliūna dabartiniuose, tikrai netiks naujuose. Tad pasivaikščioti namie ir „pasikabinėti“ bus  postūmis pokyčiams ir penas svajonėms ko norėtųsi.

Konceptualūs prioritetai – tai tema naujiem namams. Gal tai ekologiškas namas, gal super modernus ar etninis pasakų namelis, o gal tai inovatyvus kūrinys pradedant nuo išplanavimo ir baigiant išmaniosiomis medžiagomis ir valdymo sistemomis. Tokia mintis bus kartu ir gyvenimo būdo tema, tad namo vizija neturi prieštarauti asmeniniams įsitikinimams. Tad jei esi iš pašaukimo veganas, nemanau, kad tiks klasikinis, odomis aptrauktas „salionas”. Gal labiau tinkama erdvė svajonei universali oranžerija, su galimybe auginti ne tik gėles.

Pagrindiniai klausimai detalizuojant viziją gali būti nekonkretūs. „Noriu trijų miegamųjų, svetainės 40 m2, ir vonios 15 m2., virtuves atskirai, nenoriu nemalonių kvapų.” Tai labai apriboja ir nebūtinai bus taip kaip jūs įsivaizduojate. Svarbu ką jūs tose erdvėse veiksite, su kuo ir kada. Tarkim, mėgsti gaminti, bet kai būni vienas/a namuose valgai tik užkandžius, tiesiog tingisi gaminti tik sau, bet per vakarėlius ar esant svečiams labai malonu plakti kokteilius ir pateikti išradingas užkandėles. Tad virtuvė atskirai nelabai tinkama, nes kai gaminsite svečiams, jūs nedalyvausite vakarėlyje, tad gaminimas neteiks nei džiaugsmo nei patogumo. O gal virtuvė su dideliu atidaromu langu į terasą? Puiki galimybė būti ir šefu ir barista ir vakarėlio žvaigžde.

Miegamojo zona individuali ir intymi vieta. Kaip jūs leidžiate savo vakarus prieš užmiegant, padiktuos koks bus jūsų miegamasis ir vonios kambarys. Jei patinka prieš miegą spa procedūros – galima pasvajoti apie jaukią didesnę vonia, ar net mini pirtelę. Negalite ryte pabusti be dušo – tik vonia netiks. Visada „pešatės” su antrąja puse kas pirmas valysis dantis – gal reikalingos dvi kriauklės? O gal mėgstate labai atviras erdves ir jums tiks miegamasis lofto tipo antresolėje, iš kurios atsiveria vaizdas į svetainę ir jos panoraminius langus?

Esami ir būsimi vaikai labai įtakoja būsto tipą, dydį ir kambarių skaičių. Kiek jums reikės vaikų miegamųjų priklausys nuo to kiek vaikų planuojate turėti ir kaip juos auklėsite. Į individualizmą linkusiems žmonėms reikalinga sava erdvė, savas kampas ir privatumas. O gal jūsų įsitikinimu broliai ir seserys turi kuo daugiau bendrauti ir leisti laiką kartu? Tad atskiri kambariai galbūt nereikalingi. Du vienos lyties vaikai gali iki pat išėjimo iš namų gyventi viename kambaryje. O gal ketinate įrengti vaikų miegamuosius tik miegojimui, ir kartu atskirą kambarį žaidimams, veikloms ir pamokų ruošimui? Variantų begalės ir visa tai priklauso nuo jūsų, kokius įgūdžius ar įpročius norite formuoti nuo ankstyvos vaikystės.

Dažnai per laiką, šeimos bendravimas ir poreikiai keičiasi kardinaliai, o namas stovi kaip uola, nepakitusi per laiką. Kaip pritaikyti namus po 5, 10 ar net 20 metų?

Kurti planus iš anksto, dar projektavimo stadijoje. Čia jau jums gali padėti architektas ir rasti tinkamus sprendimus. Žinoma, viskas gali pasikeisti neatpažįstamai, bet mes esame pajėgus savo gyvenimą keisti taip, kaip norime. Tad jei svajosime kaip mes gyvensime ateityje, tarsi programuosime, kur link norime nueiti.

Projektuojant namą, visada galime numatyti kokias erdves jungsime, ką atskirsime ar keisime paskirti. Pagal savo gyvenimo būdą ir finansus, galime iškarto numatyti laikotarpius kada ketiname atnaujinti namus. Gal tai bus tik estetinis remontas, o gal net konstrukcinis pakeitimas, nes vaikai galiausiai išsikrausto iš tėvų namų. Galų gale atsiras erdvės įgyvendinti ir savo svajonių hobius. Gal tai jūsų asmeninė biblioteka, kolekcijų ar cigarų kambarys, tapytojo dirbtuves ar siuvimo kambarys?  Jei numatysime iš anksto, tad galimi sprendimai nereikalaus nei daug pinigų, nei laiko sąnaudų.

Kad vizija išsipildytų, reikia pradėti svajoti, daug svajoti. Neriboti savęs pinigais. Juk svajonės nieko nekainuoja. O ir šiaip, mano nuomone, nepajėgiam detaliai svajoti apie per brangius dalykus, ko nesame patyrę ar susidūrę aplinkoje. Tad vadinasi priėmus vienus ar kitus sprendimus svajonę galiausiai bus galima įgyvendinti. Nesustokite ieškoti. Kai patikėsite, kad nors dalis gali tapti realybe, raskite žmogų, kuris mokės jus išklausyti ir tą svajonę padės paversti realiais darbais. Nebijokite, didelė svajonė visada sieks ištrūkti į laisvę.