Įpročio architektūra arba kaip sukurti lengvus ir patogius namus.

Perklausiau  audioknygą Charless Duhlgg “Įpročio galia. Kodėl mes taip elgiamės ir kaip tą pakeisti” ir susimasčiau, kaip gali architektūra formuoti tinkamus įpročius? Jau daug kartų bandyta paskatinti visuomenėje sveikos mitybos, sporto, darbo, poilsio, tinkamo miego įpročius ir vis pritrūksta valios pastangų. Tai kas yra įprotis ir kaip tai gali sietis su architektūra?

Įpročio architektūra

Anot Charless Duhlgg įprotis susideda iš “signalo-veiksmo-atlygio” schemos. Signalais gali būti įvairiausi dalykai: vaizdai, pojūčiai, emocija, vieta, veikla ar net žmonės. Valdyti signalus labai sunku, nes jie dažniausiai ateina iš aplinkos ar emocinės būsenos. Pajutusį alkį, stengiuosi ieškoti ką užkąsti arba ruošiuosi eiti pietauti. Užuodusi parduotuvėje kepamą bandelę, pajuntu alkį, o nuobodžiaudama, nejučiomis pradedu keliauti link šaldytuvo. Įvairūs signalai, skirtingai veikia kiekvieną žmogų. Taigi tam tikras signalas sukelia individualaus atlygio troškimą, tad kokį po to veiksmą pasirinksime priklauso nuo konkretaus žmogaus įpročio.

Smegenys tobulėjo tūkstantmečiais, tai vienas sudėtingiausių organų žmogaus kūne, tad nenuostabu jog smegenų veikla didžiąją dalį jau išmoktų naujų veiksmų paverčia automatiškai atliekamais įpročiais. Įpročiai linkę įsitvirtinti mums net nesistengiant ir niekur nedingsta. Netgi darant paprastą mankštos pratimą, labai lengva nukrypti nuo teisingos kūno padėties. Kūnas ieško pozos kuo lengviau atlikti judesį. Įpročiai, kurie nereikalauja didelių pastangų, labai lengvai randa sau vieta mūsų gyvenime. Taigi jei norime keisti nusistovėjusius įpročius, anot Charless Duhlgg, turime keisti atliekamą veiksmą, nekeičiant signalo ir atlygio.

Kodėl taip sunku keisti įpročius?

Tačiau net supratus įpročių kilmę, atrodo neaišku, kodėl vis pakliūnam į tuos pačius gyvenimo būdo, namų ruošos ir namų veiklos spąstus? Nes kuriame savo namus iš įpročio. Įrengiame naujus namus pagal savo senus įpročius ir gauname tuos pačius rezultatus.

Apsidairykime namuose, daugelis vadovaujamės stereotipais ir pametame tikrąsias patalpų funkcijas. Televizorius dažnuose namuose geriausiai matomoje vietoje, centre gyvenamojo kambario, patogiai sustatytos sofos ar foteliai, ir dar patogiau šalia mažas staliukas užkandžiams prie televizoriaus. Svetainės funkcija priimti svečius ir žiūrėti televizorių. Tik tiek?

Vonios paskirtis dažniausiai perkrauta. Sukurinė vonia, dušas, kosmetikos stalelis, kosmetikos sandėlis, nešvarūs skalbiniai, skalbyklė, džiovyklė, skalbiniai lyginimui… ir dar gali būti įvairiausių paskirčių. Vonia dažniausiai realybėje neatrodo taip kaip dizainerio sukurtame paveikslėlyje. Kurdami namus nepagalvojame apie visas namuose reikalingas funkcijas ar savo jau turimus įpročius, tad daiktai atsiduria dažnai ten kur mes neplanavome. Nepagalvotos smulkmenos virsta sudėtingais veiksmais ir nuolatiniais nuobodžiais buities darbais.

Namai – vieta kur praleidžiame daug laiko. Taip pat namuose formuojasi daug kasdienių įpročių. Kada ir kaip keliamės, kaip gaminame, kur valgome, kaip leidžiame laisvalaikį ir kaip lengvai atliekam namų ruošą. Išmaniai suplanuoti namai gali labai palengvinti namų ruošą, paįvairinti laisvalaikį, tapti jaukumo ir ramybės uostu. Kokie bus mūsų namai, toks bus ir gyvenimas juose.

Taigi mano nuomone, svarbiausia formuojant įprotį reikia patį veiksmą supaprastinti iki minimumo, kad viskas butų po ranka patogu ir visada siųstų tinkamą signalą apie laukiamą atlygį.

Namuose įpročius formuoti gali viskas, nuo patalpų išdėstymo, praėjimo ir susisiekimo tarp patalpų, iki apšvietimo, šilumos, jaukumo, interjero detaliu ir net tinkamo patalpos dydžio.

Pats paprasčiausias žmogaus nukreipimas yra barjerai ir teisingas funkcinis išplanavimas. Sienos neleidžia praeiti, atskiria funkcines erdves, suteikia privatumo, durys nurodo judėjimo kryptį.  Tačiau jei namų išplanavimas klaidus ir nepatogus, dalis patalpų supaprastėja iki minimalaus skaičiaus funkcijų, kitos perkraunamos. Vienose vietose kaupiasi daiktai, o kitų kambarių dažnai neaplankome. Taigi kartais galima turėti daug projektinio ploto, tačiau mažai tinkamos erdvės veikti, tai kas patinka.

Valgymo įpročiai

Tarkim valgomasis toli nuo virtuvės, tad nešiojimas maisto, įrankių, gėrimų ir nurinkimas nešvarių indų po valgio gali pasirodyti per sudėtingas procesas. Tokiu atveju bus lengviau pasirinkti valgyti virtuvėje arba svetainėje ant sofos, o vaikai dažnai išsineš maistą į savo kambarius jei ir virtuvėje nėra pakankamai vietos. Nuostabi šeimos tradicija kartu pavakarieniauti gali likti tik romantinio filmo iliuzija tik dėl netinkamo funkcinio išplanavimo.

O galima suplanuoti ir kitaip. Stalas labai patogioje virtuvės zonoje, ar visai šalia jos, tinkamo šeimai dydžio, visi turi mėgstamas vietas, gerai apšviestas kryptinga į stalą šviesa, stalo įrankiai ir indai visai čia pat. Kol gaminama vakarienė, šeimos nariai padeda padengti stalą, ir taip pat labai patogiai ji nurenka po vakarienes. Netolimi atstumai, lyg viskas ranka pasiekiama, palengvina darbą, o kas lengva tiesiog tampa įpročiu. Jei šviestuvas nukreiptas į stalą, apšviečia maistą ir žmones, kurie sėdi kartu, o prietemoje paliekama virtuvė, kurioje galbūt liko nuo gaminimo nesutvarkytų zonų. Atlygis  – maistas, pokalbiai ir mūsų dienos potyriai.

Taip pat dažnas šeimos malonumas, pradėjus šilti orams, – valgyti terasoje. Tik jei terasa toli nuo virtuvės, susidursime su ta pačia problema. Ir vėl nuostabūs orai, kurių Lietuvoje ne taip dažnai, gali praplaukti pro šalį. Tai ko reikia, kad ta idilė visada butu namuose?

Artimo ir tiesioginio išėjimo iš virtuvės į terasą, gali būti durys, arba net langas prie pat virtuvės darbastalio, kuri atsidarius maistas ranka pasiekiamas, taip pat vieniems šeimos nariams ar svečiams sėdint prie stalo šeimininkas/ė visada gali  bendrauti ir kartu gaminti užkandžius ar net patiekalus. Nei vienas šeimos narys nelieka uždarytas virtuvėje, kol kiti mėgaujasi pietumis gryname ore.

Tuo pačiu terasoje labai gera galimybė įrengti paaukštintas lysves, kur galėtų augti žalumynai, prieskoniai ir gėlės, kurie kartu puošmena terasai ir visada “ant akių” kaip tinkamas signalas, naudoti sveikus produktus, bei nepamiršti palaistyti ir pasidžiaugti žaluma kasdien.

Taigi veiksmas sutrumpėja nuo alkio signalo iki atlygio – malonumo valgyti su šeima ir dar gryname ore. Visą procesą paverčiam patogia rutina ir iš sunkaus kasdienio valgio ruošimo padarant malonumą, gauname dar ir sveiką mitybą, bei sveikų santykių puoselėjimą. Juk svarbiausia sutaupyti buičiai skirtą laiką, ir paskirstyti prasmingam laisvalaikiui.

Tvarkymosi įpročiai

Tvarka namuose dažnai labai priklauso  nuo to kaip ilgai ją išlaikome, o ne kaip dažnai tvarkomės. Remiantis Marie Kondo filosofija „Tvarkingų namų stebuklas“– reikia gyventi ir taip organizuoti savo namus ir veiklas juose, kad niekada nereikėtų tvarkytis.

Pirmiausia buitis turi būti lengva. Jau XXI amžius ir manau ne vienas neįsivaizduojame skalbimo visą dieną ir džiaustymo balkone. Deja, mūsų tėvų kartai tai dar patirtas ir normalus jaunystės prisiminimas. Dabar skalbyklė ir džiovyklė nuostabus išradimai, kurie privalo būti kiekviename name. Kas nebandėte džiovyklės, nepatikėsite kiek tai suteikia laimės namuose: po poros valandų jau gali rengtis, nereikia padžiauti ir po kelių dienų vėl nurinkti. Neapkrauna interjero ir vietos neužima kabyklos, virvės ir kiti „rakandai“ džiovinimui. Taip pat lengviau lyginti, o jei dar ir laiku ištraukei ir sulankstei, daugelio drabužių visai nereikės lyginti.

Skalbimo, lyginimo kambarys manau turi būti kiekviename šiuolaikiniame išmaniajame name, nes tai kambarys, kurio nereikia idealiai sutvarkyti, gali skalbti, džiovinti lyginti ir nesuversti savo miegamojo, drabužinės ar vonios kambario. Galima sudėti visus daiktus, kurių reikia retai, bet be jų negali gyventi, o vaikams grįžus iš lauko tiesiog sumesti purvinus drabužius ant žemės ir uždaryti duris. Vėliau tai sutvarkysiu.

Tvarkytis yra dvi galimybės. Samdyti žmogų, kuris kartą per savaitę sutvarkys visus namus, arba tvarkytis pačiam. Bet kuriuo atveju, tai turi būti lengva, nes arba pabėgs namų tvarkytoja/as,  arba tiesiog nusibos jums patiems bandyti išlaikyti tvarkingus namus. Svarbiausia namas turi būti tokio dydžio kad tilptų jums reikalingi daiktai ir jūs. Jei namas per mažas, pirmiausia reikia patikrinti ar daiktų ne per daug. Taigi sumaniai organizuotą namą bus lengva tvarkyti. Buitis nebebus sunki našta.

Laisvalaikio namuose įpročiai

Taigi jei darbą atlieka technologiniai stebuklai, galima pasirūpinti pramogom. Jei vis tik televizorius reikalingas namuose, bet norite, kad tai netaptų pagrindine veikla vakarais, tai tegu jis bus darbo kambaryje – pažiūrėti žinioms. Svetainėje galbūt vieta projektoriui gero kino vakarui su šeima. Galbūt jaukus patogus krėslas su tinkamu apšvietimu, ir maža skaitomiausių knygų krūvelė ant kavos stalelio, per didelius langus – nuostabi Lietuvos gamta. O vidurį kambario minkštas ilgo plauko kilimas, ant kurio patogu sutūpus  žaisti stalo žaidimus.

Jei svetainė, (anglų kalba – „living room”) tikrai tampa gyvenamuoju kambariu, tai pritraukia visas šeimos veiklas į bendrą erdvę. Patogiai zonuojama svetainė gali būti pritaikyta net ir individualioms šeimos narių veikloms. Nes būti katu tiesiog jauku. Nepamirštant, kad svečiams šis kambarys bus skirtas retais atvejais per šventes, o kasdienė veikla daug svarbesnė šeimos santykių vystymui. Visuose kambariuose vienu metu niekada nebusime, tad reikia gerai pagalvoti ar nori griežtai atskirti skirtingas zonas sienomis. Gal tiesiog bendra erdvė, apjungianti holą, koridorius, svetainę, valgomąjį, veiklų zoną, per skirtingus aukščių lygius, ir neskirstant sienomis butų įdomesnis ir mažiau bendro ploto reikalaujantis sprendimas. Klausimas – kokia mes savo kasdienybę norime turėti?

Pabaigai

Aišku reiktų nepamiršti taisyklės, kad namai, sienos, ar baldai galiausiai ne visagaliai. Nesukursime tokių sąlygų, jei patys nedėsime pastangų. Visų pirma, įpročius ir tradicijas, veiklas ir buitį reikia sąmoningai organizuoti ir dėti pastangas, kad tai butų lengva ir patogu visiems šeimos nariams. Bendradarbiavimas turi tapti nuolatine veikla, tačiau visiems nesudėtinga ir malonia. Įpročiai vis tik kyla iš žmonių, o architektūra gali tik padėti sukurti jaukumą namuose ir idealias sąlygas įpročiams vystytis.

Atsakymas į “Įpročio architektūra arba kaip sukurti lengvus ir patogius namus.”

  1. Agne

    Pagal dziaustymo kiaulystes desni, namuose vistiek turetu atsirasti netinkamu deti i dziovykle daiktu 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *